Reportajen: Virgilio Viana
Costancio Pinto “Terus” kandidata a’an ba Elpres iha periodu 2022-2027 ho Independent.
Costancio da Conseicao Pinto ” Terus” nu’udar prezidente konsellu Diretor komite orientador 25 ba peskiza no hakerek luta ba libertasaun nasional. Maun bo’ot Xanana Gusmao maka fo posse iha Hotel Novu Turismo Dili iha loron 18 fulan junu tinan 2017.
Hahu husi fulan janeiru 2019 to’o Agora, nia mos asume kargu nu’udar Diretor Ezekutivu Nasional ba entidade ida bolu Compat Development Team Timor-Leste (CDT-TL) maka hala’o kna’ar espesifiku negosiu ho Estados Unidos America ( EUA) bodi hetan asessu fundo apoiu finanseiru ba dezenvolvimentu economiku husi (EUA) Liu husi agensia, Dezenvolvimentu ho naran Millenium Challenge Cooparation (MCC).
Iha Governu maioria eleisaun parlamentar 2012-2017, Costancio da Conseicao Pinto”Terus” hetan konfiansa husi partidu CNRT no lider maximu Aliansa Maioria Parlamentar (AMP) Maun bo’ot Xanana Gusmao, asume pasta nu’udar Vise Ministro Negosiu Estrangeiru no kopersaun iha V Governu konstituisional ikus mai asume pasta Minsitro komersiu Industria no iha VI Governu konstituisional antes involve an iha V no VI governu konstituisional iha fulan Maio 2022 asume kargu hanesan Encaregado do Negosiu Embaixada RDTL iha Whasington. Estadus Unidos America iha fulan novembro 2009. Dr.Costancio Pinto nomeia Embaixador Extraordinariu no Plenipotentiaro RDTL ba Estados Unidos America no cobre Mexico,Canada iha tinan 2012.
Costancio Pinto “Terus” sai autor ba livru istoriku ho titulu” East Timor Unfinished Struglle Insed the Timorense Resistance (1996). Ninia artigu luta ba povu nia publikasi iha Jornal Los Angeles (LA) Times Whasington post, providense journal and Philadelphia Inquirer. Nia lia sai makas iha intervista Radiu no Televizaun iha CNN no PBS’S, The news Hour Waith Jim leherer.
Costancio Pinto mos hakerek kapitulu iha livru paradise (2000), hakerek Perdasus ba Livru , Biografia no istoria moris Proklamador Fransisco Xavier do Amaral (2020), iha tinan 1997 Costancio Pinto “Terus” simu premiu ho titulo U.S. Congressional Achievement Award in Reconitiong of Bering a Couragoues champion for sosial.
Costancio Pinto” Terus” graduado ho Master of Arst (MA) iha estudo Relasaun Internasional husi Kolombia University, School of International and Public Affirs (SIPA) no graduadu Baxerelatu iha area Estudu Dezenvolvimentu husi Brown University iha Providence, Estado Rodhe Island, EUA.
Costancio Pinto “Terus” bele ko’alia lian Mambae, Tetun, Inglesh, Portugues no Indonesia. Nia kaben ho Gabriela Pinto husi Baguia, Baucau sira iha oan rua, ida maka Tilson( Mane) no Tina(Feto).
Costancio Pinto “Terus” ho idade (11) ativu kedas ona iha ASDT- FRETILIN iha Tinan 1974 iha postu Remexio Munisipio Aileu, ho idade 13 iha tinan 1976 nia hamutuk ho FALINTIL iha linha kotuk, hala’o kna’ar ba mobiliza ai-han no produz ai-moruk tradisional ba FALINTIL sira iha area Sul no Norte.
Iha tinan 1977, ho idade 14 Costancio Pinto “Terus” sai membru Gurilleiru FALINTIL iha lina Frente hamutuk ho kompanha “FADA BLOKO” iha area Bereliurai Remexio nia submete ba komandante kompnha Saudosu Henrique no Comandante seccao Saudosu Comandante Bereleki iha periodu serku anikiliamentu, militar Indonesia domina ba baze de apoiu iha sentru Norte, iha loron 2 fulan Setembro 1978, Costancio Pinto kapturadu husi forsa Indonesia Batilliaun 410 iha area Remexio,Aileu. Durante iha Vila Costancio Pinto alinna a’an kedas ho servisu Klandestina kedas. Maske inimigo militar kaptura, Kastigu, trotura atu oho, maibe tamba ninia matenek halo nia Sobrevi tamba prestasaun servisu iha Klandestina, Costancio Pinto “Terus” sai pessoal konfiansa Maun bo’ot Xanana Gusmao nian iha 1998, Conselho Nasional Rezistensia Maubere ( CNRM) iha maun bo’ot Xanana Gusmao nian Comando nomeia Costancio Pinto”Tertua” Nu’udar Sekretariu Ezekutivu CNRM/ FRETILIN iha frente Clandestina (CE/FC) tuir revolusaun nomor 4/ Aitana/ 1998. Nia maka lider maximu Frente Klandestina-CNRM iha komando da luta, maun bo’ot Xanana Gusmao nia orientasaun, iha tinan 1991, Costancio Pinto nu’udar respnsavel masimu iha frente Clandestina propoin ba maun bo’ot Kay Rala Xanana Gusmao Comandante-em chefe das FALINTIL hodi organiza manifestasaun pasifika iha 12 de Novemberu 1991 no ikus akontese Masacre Santa Cruz ne’ebe forca ocupante Indonesia oho ita nia Joven no Estudante Asuwain lubun Ida.
Tamba persiguisaun inimigo nian iha tinan 1992 Comando da luta oriente Costancio Pinto “Terus” fo testamunia iha Kongresu Estados Unidos America, Whasington,D.C, iha komite Deskolinizasaun Nasoes Unidos (ONU) nian, Komisaun Direitos Humanos Nasoens Unidos nian iha Geneva no partisipa iha Dialogu alto nivel entre lider Timor oan sira nia konese ho Intra-Timorense Dialogue (AIETD) iha Australia, Fasilita husi Sekretariu jeral Nasoens Unidos Koffi Aman.
Discussion about this post